ant savo vienintelio ir mylimiausio ežero. norėčiau tikėti, kad jo vandenys dar prisimena, kaip vos tik užšalus, mes su seneliu eidavome žvejoti. dar girdžiu, kaip senelis, apsiavęs veilokais, girgžda per šaltuko spusteltą sniegą ir jo nešama peikena blium blium sega šviežiam ledui, o tas atsako toli nusitęsiančiu cvygt cvygt.
niekada nepamiršiu.