taip tyliai
ir tingiai. brėkšta.
kūnas įsileidžia garsus iš liūliuojančios pievos. pasaulis tirpsta.
išnyksta realybės riba.
| brėkšta | kartoji sau tyliai.
vėjas iš niekur.
miglotuose horizontuose liūliuoja smilgos. paukščiai dar nepabudo.
ar gitara kada nors miegojo. taip lengvai kaip lietus. pirštai gimdo tave į nebūtį smigdantį garsą.
linguoji. plaikstaisi. garsas pakyla ir išsiskleidžia žvaigždėm.
kaip dūmas rangos virš nustėrusių juodų vandenų.
vėl.
vėjas.
griebia. žinai – nepaleis.
tu kaip nata pagimdyta pirštais, įvelta į pievų smilgas. krenti ir kyli.
rasos jau senai išlaižė tavo sielą.
| nešk mane nešk |.
2010, birželis
Beje, tai apie tai: