Vietnamietiška sriuba pho-bo

Šie metai buvo nuosatbūs dar ir tuo, kad susipažinau su Azija. Pirmoji patirta šalis -Vietnamas. Aišku – įsimylėjau. Nepakartojami pirmi kartai… Rudenėjant pradėjau kraustytis iš proto nuo ilgesio tam kraštui, taigi eilinės nuostabios dienos proga pakaičiau puodą ir padovanojau sau Pho-bo. Tai sriuba, kurią vietnamiečiai valgo, turbūt, visomis progomis, visais metų laikais ir bet kuriuo paros metu.

Teorinis dėstymas (galima praleisti)

Šito gėrio rūšių yra įvairių: su žalia/ virta kiauliena, jautiena, vištiena, maišyta mėsa, skirtingais makaronais, kurių rūšis tik, matyt, patys vietnamiečiai perpranta, bei gausybe žaliuonių, kurių nei visas mėgstu, nei Utenos Žengimo į Dangų Maximoje tikėčiausi rasti. Todėl, kaip daugelis užsieninių maistų, šitas buvo paderintas prie galimybių, bet, užbėgant nusivylimams už akių, jo skonis buvo ne mažiau puikus nei aš prisimenu iš Vietnamo!

Tuoj kibsim į pho-bo Vietname.

Iš visų beribių galimybių, nusprendžiau, kad geriausia būtų gaminti pho-bo (pho – makaronai, bo – jautiena, ga- berods vištiena ir t.t) – tikrąją makaronų ir jautienos sriubą. O, kad būtų dar tikriau, dėjau dar ir žalią mėsą, kas, galimai vadinasi pho-bo-thai. Nepykite, jei klystu

Sudėtin važiuoja:

Būtina: Jautienos sultinys, ryžių makaronai, iceberg (ar kt. traškios salotos), šviežios mėtos, laimas,  kokybiška jautiena ir/arba kiauliena, super specialus padažas, kurio artmiausias rasta atitikmuo mūsuose yra Hoi Sin (būtų galima bandyti improvizuoti jo tema su sezamų aliejumi, sojos padažu/ terriaki, medum… bet nebandžiau, susilaikau nuo rekomendacijos:) ).

Išgyvenama be: sojų daigai (jei pasakysite kur nusipirkti šviežių pati jums sriubos išvirsiu, o šiaip arba nenaudoju visai, arba naudoju koncervuotus), svogūnas (laiškai arba galvutė), šviežias čili, koriandra, citrinžolės,  ~sweet-čili padažas, sojos padažas.

Ir be pagaliukų valgymui, nors labai rekomenduočiau

Procedūros

Išverdam pure jautienos sultinį (skoniui pastiprinti ne nuodėmė panaudoti jautienos sultinio kubelį, arba, geriau – buljonete), jei norite dėti į sriubą – sultinyje virusią mėsytę susmulkiname. Sultinys – kuo ilgiau verda – juo geriau. Aš eikvojau dujas apie 4 val. Sultiniui išvirus primažinkite liepsną – reikia laikyti karštį, kol pasiruošite sriubos pateikimui.

išverdame ryžių makaronus (svarbu nepervirti. Taikykit į  al dente)

taip plonai, kad atrodytų, jog gaila, supjaustyti pasirinktą žalią mėsą (ar jų mix, kaip mano atveju)

supjaustyti (plonai) čili pipirą, svogūną, laimą – ketvirčiukais ir tai, drauge su visomis žolelėmis krūvelėmis sudėti ant lėkštės.

Imamės reiklaų: 

į šiltą dubenėlį dedame makaronų, užpilame beveik verdančiu sultiniu ir labai greitai ten įmetame keletą pjaustytos mėsytės griežinėlių. Nedelsdami priduodame valgytojams. Šie šviesos greičiu kraunasi į savo dubenuką žalybes, ypač mėtas, salotas, kas mėgsta aštriai – čili, kas turi valios – koriandrą, visi spaudžiasi laimo sulčių, dedasi padažo.

Greitis reikalingas tam, kad karštame sultinyje žalia mėsa išvirtų, o žolės atiduotų savo skonį, tuo pačiu išliktų gražios ir traškios. Jei dubenėlis bus šaltas, jis nuvogs šilumos iš sultinio ir žolytės gali likti visai žalytės. Trust me

Valgyti patogiausia pagaliukais o paskui gardžiai užsigerti visokio gėrio primirkusiu sultinuku.

Easy as that